Rugsėjo 30 dieną mūsų gimnazijos mokiniai kartu su Varėnos rajono ,,Merkio“ gimnazijos Merkinės skyriaus moksleiviais leidosi į tolimą kelionę po Plungės kraštą. Ši kryptis buvo pasirinkta neatsitiktinai: abi gimnazijos įgyvendina Tautinių mažumų departamento dalinai finansuojamą projektą ,, Ir miške skamba muzika“, skirtą M. K. Čiurlionio ir Oginskių giminei tyrinėti. Plungė yra ta vieta , kurioje susipynė M. K. Čiurlionio ir M. K Oginskio palikuonių keliai.
Pirmais kelionės tikslas- Žemaitijos nacionalinis parkas Plateliuose. Čia apžvelgiame NP ekspoziciją, lankomės Užgavėnių kaukių muziejuje, toks muziejus Lietuvoje yra vienintelis. Toliau traukiame į Plokštinės mišką, kuriame yra Šaltojo karo muziejaus ekspozicija. Visa aplinka ir išlikę pastatai byloja apie kadaise čia buvusią branduolinių raketų bazę. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie kadaise buvusius įtemptus santykius tarp SSRS ir JAV: 30 metrų raketų šachtos, ilgi tuneliniai koridoriai, įrengtas raketų valdymo blokas turėjo tapti grėsme Vakarų Europai. Ačiū dievui, iš čia nė viena raketa taip ir nebuvo paleista.
Vykstame į Plungės dvarą, būtent šiame dvare kelis savo gyvenimo metus praleido M. K. Čiurlionis. Žymaus politiko, kompozitoriaus M. K. Oginskio vaikaitis Mykolas Mikalojus Oginskis rūmuose Plungėje įkūrė muzikos mokyklą bei orkestrą, kuriame grojo M. K. Čiurlionis. Puoselėdamas mecenatystės tradicijas, M. M. Oginskis fundavo žmogaus, kurį šiandien turbūt galima vadinti plačiausiai žinomu Lietuvos menininku, studijas Varšuvoje. Kelios ekspozicijos salės pasakoja apie M. K. Čiurlionio gyvenimą dvare, jo kūrybą. Skambanti žymaus kompozitoriaus muzika dar kartą pakviečia apsilankyti miške.
Grįždami trumpam užsukame į Bijotus, kuriuose aplankome pirmąjį D. Poškos įkurtą muziejų Baublius.
Ši išvyka buvo dar viena galimybė ,,susitikti“ su Čiurlioniu, kurio 150- ąsias gimimo metines švenčiame šiais metais, aplankyti kitas žymias Lietuvos vietas, dar kartą prisiminti žmones, garsinusius Lietuvą skirtingais laikotarpiais.
Projekto vadovė istorijos mokytoja Laima Narodovskaja
